Apie mus

2000-ieji buvo neramus metas vienoje vilniečių šeimoje. Čia mama su tėčiu gvildeno esminį klausimą - ko dar galima tikėtis šiame gyvenime? Kai nenumaldomai artėja pensija, galima priimti keletą sprendimų:

  • A. Toliau dirbti ir laukti, kol ji ateis;

  • B. Sulaukti, kol ji ateis ir dirbti toliau;

  • C. Nelaukti pensijos ir imtis keisti ką nors iš esmės.

Tą kartą buvo pasirinktas C variantas ir užsibrėžtas žemiškas, tačiau tuo pat metu sunkiai pasiekiamas tikslas – nuosavas verslas. Ilgai nedvejoję prie šeimos avantiūros prisidėti sutiko ir vaikai. Nors abu jau buvo, galima sakyti suaugę, bet abu dar nesusikūrę aiškios gyvenimo vizijos. Taigi, kodėl nepabandžius?

Nei vienas iš mūsų keturių neturėjome nė menkiausių verslo įgūdžių, tačiau turėjome puikų verslo planą – mamą, kuri labai skaniai gamino valgį. Visą gyvenimą besisukusi įvairiose virtuvėse – iš pradžių gamyklų valgyklose, po to kavinėse ir restoranuose – Eugenija bent jau žinojo, nuo ko pradėti. O mes buvome pasiryžę padėti, kuo galime.

Tais pačiais metais S. Daukanto aikštėje stovinčio namo rūsyje duris atvėrė nedidelė kavinukė ambicingu pavadinimu GERO MAISTO RŪSYS „Kolonos“. Dar po metų jau didžiavomės, kad laisvą kėdę kavinukėje buvo sunku rasti bet kuriuo metu. Mūsų draugai kraipė galvas klausdami: „Tai kur ta jūsų verslo sėkmės paslaptis?” O kai kurie svečiai patys labai gražiai paslaptį ir įvardijo: “Pas jus galiu pavalgyti taip, kaip pas savo mamą!”

Laikai keitėsi. Daugelis verslo įmonių iš senamiesčio ėmė kraustytis į verslo centrus. Mūsų pietus pamėgę klientai nerimavo, ar ras ten kur skaniai pavalgyti. Nesibranginome! :)  Atidarėme naujų kavinių Naujamiestyje.

Per šiuos metus darbuotojų skaičius įmonėje išaugo nuo 4 iki 60, o kėdžių skaičius kavinėse – nuo 50 iki 300. Kaip mums sekasi, galite įvertinti Jūs patys, tačiau mes visi keturi vis dar čia, ir kiekvieną dieną laukiame Jūsų svečiuose.

 

Eugenijos šeima